Ar pritariate tam, kad Lietuva ryžtingai reikalautų iš Rusijos atlyginti okupacijos padarytą žalą, netgi jei toks reikalavimas ir turėtų neigiamų pasekmių dvišaliams santykiams?
Argumentai už
SSRS okupuodama Lietuvą įvykdė šiurkštų tarptautinės teisės pažeidimą, užtraukiantį agresorės tarptautinę atsakomybę. Lietuva, kaip nukentėjusioji valstybė, turi teisę reikalauti per visą okupacijos laikotarpį padarytos žalos atlyginimo. Tokiam reikalavimui visuotiniame referendume 1992 m. absoliučia balsų dauguma pritarė ir LR piliečiai (90 proc. balsavusiųjų). Rusija, kaip SSRS teisių perėmėja, turėtų vykdyti šį reikalavimą. Tuo labiau, kad pati Rusija yra pripažinusi būtinybę pašalinti Lietuvos aneksijos 1940 m. pasekmes (pagal Lietuvos ir Rusijos tarpvalstybinę 1991 m. liepos mėn. 29 d. sutartį). Reikalauti sovietinės okupacijos žalos atlyginimo Lietuvos Vyriausybę įpareigoja ne tik LR piliečių išreikšta valia 1992 m. referendume bei įstatymas dėl „SSRS okupacinės žalos atlyginimo“, bet ir moralinė atsakomybę prieš žuvusiųjų ir nukentėjusiųjų šeimas ir palikuonis. Toks LR Vyriausybės reikalavimas yra visavertės, už save kovojančios ir save gerbiančios valstybės požymis. Rusijos sutikimas atlyginti okupacijos padarytą žalą padidintų pasitikėjimą tarp Lietuvos ir Rusijos ir taptų puikiu pagrindu abiems šalims plėtoti ypač glaudžius ir į ateitį nukreiptus santykius. Vokietijos sutikimas atlyginti nacistinio režimo padarytą žalą padidino pasitikėjimą tarp buvusių priešininkių ir tapo realiu pagrindu Europos vienijimosi procesui, kuris baigėsi beprecedentiniu taikos, saugumo ir gerovės įsigalėjimu žemyne. Lietuva visomis išgalėmis turi prisidėti prie to, kad ir Rusija žengtų analogišką žingsnį. Tai būtų naudinga ne tik Lietuvai ir pačiai Rusijai, bet ir visai Europai.
Argumentai prieš
Reikalaudama SSRS okupacinės žalos atlyginimo Lietuva nieko nepasieks, bet tik dar labiau pablogins santykius su Rusija. Pirmiausia turi pasikeisti pati Rusija. Lietuvos beatodairiškas reikalavimas atlyginti žalą verčia Rusiją neigti patį okupacijos faktą ir tik dar labiau atitolina tą momentą, kai pati Rusija ims suvokti, kad turi atlyginti žalą. Be to, tokia Lietuvos politika gali neigiamai atsiliepti mūsų šalies verslui ir turistams Rusijoje. Tuo metu kai kitos Europos Sąjungos šalys turi daug naudos plėtodamos santykius su Rusija, Lietuva yra „užstrigusi“ praeityje ir dėl to negali pilnai išnaudoti visų galimų Lietuvos-Rusijos santykių bendradarbiavimo galimybių. Dabartinė Rusijos valdžia nekalta už Stalino įvykdytus nusikaltimus. Todėl iš Rusijos galima būtų reikalauti tik atsiprašymo, tačiau ne materialinės kompensacijos.